15min studijoje žurnalistė Miglė Sokalnikaitė kalbino įmonės VEESLA pardavimų vadovą Kostą Apanavičių apie kaupiklius, saulės elektrines ir šiuolaikines energijos valdymo technologijas. Tai tema, apie kurią pastaruoju metu kalbama vis daugiau – tiek dėl sparčiai augančių elektros kainų, tiek dėl valstybės paramos, kuri leidžia energijos kaupiklius įsigyti daug palankesnėmis sąlygomis.
Toliau – aiškiai ir suprantamai: kas yra kaupikliai, kaip jie veikia ir kodėl vis daugiau žmonių juos renkasi savo namams.
Kas iš tikrųjų yra kaupikliai, baterijos ir akumuliatoriai?
Pokalbio pradžioje žurnalistė paprašė paaiškinti, ar šios sąvokos skiriasi. K. Apanavičius atsakė paprastai:
„Iš esmės tai reiškia tą patį – energijos saugojimo sistemą. Oficialiai vadiname jas energijos kaupyklomis.“
Taigi visi terminai nusako tą patį objektą – talpią ir saugią baterijų sistemą, leidžiančią kaupti pagamintą elektros energiją ir ją naudoti tada, kai jos labiausiai reikia.
Kodėl kaupikliai yra būtini šalia saulės elektrinių?
Saulės elektrinė energiją gamina tada, kai šviečia saulė – daugiausia dienos metu ir šiltuoju metų laiku. Tačiau gyventojai elektrą dažniausiai naudoja ryte ir vakare. Dėl šio neatitikimo didelė dalis energijos atiduodama į ESO tinklą, o vėliau susigrąžinama už papildomą mokestį.
1. Apanavičius pabrėžia:
„Kaupiklis padeda sutaupyti – nereikia mokėti papildomos dedamosios.“
Be to, kaupikliai tampa būtini tiems, kuriems ESO skiria ribotas sąlygas. Jei leidžiama atiduoti tik 1 kW, o elektrinė pagamina 10 kW, dalis energijos tiesiog „dingsta“. Kaupiklis šią problemą išsprendžia.
Kaip paprastai paaiškinti kaupiklio veikimą?
Paaiškinimas paprastas ir suprantamas kiekvienam:
„Energijos kaupiklis veikia panašiai kaip telefono baterija,“ – sako K. Apanavičius.
Sistema sukaupia perteklinę energiją ir leidžia ją panaudoti tada, kai gamyba sustoja. Taip taupomi pinigai, o kartu užtikrinamas saugumas – dingus elektrai, namuose vis tiek yra energijos.
Ar užteks visam namui? Kiek galima sutaupyti?
Kaupiklio nauda priklauso nuo jo talpos ir namų elektros suvartojimo.
K. Apanavičius pateikia paprastą pavyzdį:
-
Trijų asmenų šeima vidutiniškai sunaudoja 600 kWh per mėnesį – apie 20 kWh per dieną.
-
Jei dieną suvartojama 10 kWh, o naktį – 10 kWh, tuomet 15 kWh talpos kaupiklio pilnai užtenka.
Kas yra hibridinis inverteris ir kodėl jis būtinas?
Saulės elektrinė sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių – modulių ir inverterio. Pastarasis konvertuoja saulės energiją į tinklui tinkamą srovę.
Yra dviejų tipų inverteriai:
-
Standartiniai tinkliniai – dirba tik prijungti prie tinklo.
-
Hibridiniai – leidžia prijungti kaupiklį, generatorių ar net elektromobilio stotelę.
Todėl jei planuojama turėti kaupiklį, būtinas būtent hibridinis inverteris.
BMS ir EMS: kodėl tai svarbu?
Energijos valdymo sistemų pavadinimai gali atrodyti sudėtingi, tačiau jų paskirtis labai aiški:
-
EMS (Energy Management System) – reguliuoja, iš kur ir kada imama energija.
-
BMS (Battery Management System) – prižiūri kaupiklio „sveikatą“, jo temperatūrą, apsaugas ir optimalų veikimą.
Be šių sistemų saugus ir efektyvus kaupiklio darbas būtų neįmanomas.
Ar kaupiklis – tik patogumas? O gal reali finansinė nauda?
Pasak K. Apanavičiaus, abu aspektai vienodai svarbūs:
-
Finansinė nauda – energija sunaudojama namuose, jos nereikia pirkti iš tinklo.
-
Patogumas – galima krauti elektromobilį, turėti elektros per audras ar gedimus.
Kiek tai kainuoja?
Vidutinė kaupiklio kaina Lietuvoje siekia 5 500–7 000 €, jei turimas hibridinis inverteris.
Jei inverterio nėra, pridėti reikia dar apie 1 500–2 000 €.
Tačiau valstybė kompensuoja iki 5 700 €, tad reali investicija gali siekti net 0 €.
Dažniausios klaidos
-
Apanavičius išskiria tris svarbiausias.
-
Rinktis nekvalifikuotą rangovą.
-
Neįvertinti įmonės stabilumo ir serviso.
-
Nepatikslinti reikalingos kaupiklio talpos ir ateities poreikių.
Kas laukia ateityje?
Interviu pabaigoje K. Apanavičius teigia:
„Tikėtina, kad dauguma namų turės savo kaupiklius. Kas valdo energiją – tas valdo savo ateitį.“
