Energijos kaupikliai (baterijos) verslui

Energijos kaupimo sistema yra kompleksinis sprendimas, skirtas efektyviai kaupti ir panaudoti elektros energiją verslo poreikiams. Pagrindiniai jos komponentai yra:

◾Kaupiklis / baterija: prietaisas, leidžiantis kaupti elektros energiją nuolatine srove (DC) ir ją panaudoti vėlesnėms reikmėms. Verslo aplinkoje baterijos dažniausiai susideda iš atskirų blokų ir valdiklių, kurie užtikrina optimalų kaupiklio talpos suderinimą pagal specifinius reikalavimus.

◾Baterijos valdiklis (angl. Battery Management System, BMS): baterijos dalis, atliekanti atskirų baterijos blokų valdymo ir komunikacijos su inverteriu funkcijas. Valdiklis užtikrina saugų ir efektyvų baterijos veikimą, kontroliuodamas įkrovimo ir iškrovimo procesus bei stebėdamas baterijos būklę.

◾ Inverteris (įtampos keitiklis): kadangi baterijoje saugoma elektros energija yra nuolatinės srovės (DC), o tinkle naudojama kintama srovė (AC), inverteris būtinas šios energijos konvertavimui. Jis paverčia DC į AC, tad sukauptą energiją galima naudoti buities prietaisams arba grąžinti ją į elektros tinklą.

◾ Išmanusis skaitiklis (angl. Smart Meter): šis daugiafunkcis prietaisas ne tik fiksuoja elektros energijos naudojimą, bet ir registruoja visą per jį pratekančią energiją. Taigi, galima apskaičiuoti momentinę elektros energijos suvartojimo dalį ir įgalinti nulinio atidavimo į tinklus funkciją, leidžiančią efektyviau valdyti energijos srautus.

◾Energijos palaikymo / Tinklo atjungimo funkcija (angl. Back-up arba EPS): tai sprendimas, suteikiantis galimybę vidaus elektros tinklą atjungti nuo ESO tinklų, pvz., sutrikimų metu. Veikiant šiai funkcijai, objektas elektros energija aprūpinamas iš baterijų. Atstačius elektros tiekimą tinkle, sistema automatiškai grįžta prie įprasto režimo. Inverterių gamintojai šią funkciją įgyvendina skirtingai, todėl gali skirtis atsijungimo laikas ir sprendimo kaina.

Tinkamai sukomplektuota ir prižiūrima sistema padeda optimizuoti energijos suvartojimą ir prisidėti prie tvaresnės energetikos įgyvendinimo.

Energijos kaupikliai su hibridiniais inverteriais.
Šios sistemos pasižymi lankstumu. Projektuojant jas, energijos kaupiklių talpą ir galią galima pritaikyti pagal individualius poreikius. Prie hibridinių inverterių galima prijungti saulės modulius, todėl vienas inverteris aptarnauja tiek saulės modulius, tiek energijos kaupiklį.

Integruoto tipo (angl. All-In-One) energijos kaupimo sistemos.
Šios sistemos susideda iš dvikrypčio hibridinio inverterio, energijos kaupiklio, oro kondicionavimo ir priešgaisrinės sistemos. Jos gali būti montuojamos lauke net iki -30 °C temperatūroje, nes integruota oro kondicionavimo sistema palaiko optimalią baterijų temperatūrą. Tačiau jos dažniausiai būna 100 kWh, 200 kWh ar didesnės talpos, todėl yra mažiau lanksčios ir tinka didesnėms instaliacijoms.

Centralizuoto tipo energijos kaupimo sistemos.
Šias sistemas sudaro didelės galios dvikryptis keitiklis (PCS) ir energijos kaupiklių moduliai. Jų privalumas – mažesnė sprendimo kaina ir paprastesnis valdymas didelės galios sistemose. Tačiau trūkumas – didesnė baterijų degradacija dėl centralizuoto valdymo.

1. „Negalime keisti gamybos grafiko, tačiau norime susimažinti elektros energijos sąnaudas“. Įsirengę energijos kaupiklus, juos galite įsikrauti pačiomis pigiausiomis valandomis, o elektra naudotis tuomet, kai jums patogu. Skirtumas tarp kainos, vyravusios įkrovimo dieną, ir tuo metu, kai naudojate elektros energiją, gali leisti sutaupyti nemažas sumas.
2. „Dingsta elektra“. Net dėl trumpalaikių elektros tiekimo sutrikimų įmanoma patirti didelius nuostolius: produkciją tenka išmesti, sustoja gamyba, prarandami duomenys ir pan. Energijos kaupikliai verslui garantuoja sklandų energijos tiekimą, išvengiant veiklos pertrūkių bei neplanuotų išlaidų. Užtikrintas darbų tęstinumas be jokių rizikų.
3. „Turime ribotą galimybę atiduoti elektros energiją į tinklus“. Ši problema tampa neaktuali, nes saulės energijos kaupikliai suteikia galimybę pasigaminti didesnę dalį sunaudojamos elektros energijos ir ją pasisaugoti vėlesniam naudojimui.
4. „Nepakankamas įvado galingumas“. Su energijos kaupimo sistema galima turėti daugiau galios. Ir tam nereikalingi tinklo atnaujinimai.

Energijos kaupiklių parama verslui

Tokios Europos šalys kaip Vokietija, Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, Švedija, Estija jau ne pirmus metus gyventojus ragina investuoti į energijos kaupiklius. Tokiu būdu siekiama užtikrinti elektros energijos tinklo stabilumą, be to, vertinant pastarojo meto įvykius, energijos baterijos tampa strategine priemone siekiant apsisaugoti nuo geopolitinių ir geoekonominių iššūkių. 

Lietuvoje energijos kaupikliai taip pat tampa vis aktualesniu sprendimu, nes verslai vis dažniau ieško būdų kaip užsitikrinti energetinį saugumą, elektros tiekimo savarankiškumą ir siekia optimizuoti veiklos kaštus. Atnaujintoje nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2050 m. Lietuvoje reikės 4 GW galios elektros kaupimo įrenginių. 

Siekdama paskatinti verslus rūpintis elektros energija patiems, valstybė gali kompensuoti 30 % išlaidų kaupimo įrenginiui įmonėms, neribojant jų dydžio, taip pat ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos, piliečių energetikos bendrijoms ir pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti bendrijos statusą. 

Atkreipiame dėmesį, kad ši parama nesudaro galimybės kaupiklius įsirengti tiems verslams, kurie neturi saulės elektrinių. Pagal galiojančią paramos tvarką, energijos baterijos turi būti prijungtos prie saulės arba vėjo parkų ir net 75 % elektros energijos turi būti įkrauta iš šių šaltinių. Visgi kaupikliai gali nešti naudą ir toms įmonėms, kurios perka elektrą iš tinklo ir nori optimizuoti sąnaudas pagal kainų svyravimus.

Mūsų patirtis rodo, kad energijos kaupiklių parama turėtų ypač susidomėti pieno ūkiai, prekybos centrai, viešbučiai, plastiko, metalo apdirbimo ir kitos pramoninės įmonės, kurios turi šaldymo įrangą ir privalo palaikyti žemą patalpų temperatūrą. Pramonės įmonėse elektros sąnaudos tiesiogiai susiję su gamybos kaštais, tad bet kokie elektros tiekimo sutrikimai ar piko tarifų svyravimai gali neigiamai paveikti įmonių pelną – energijos kaupikliai gali padėti tai išspręsti.  

Daugiau apie paramą:

Paramos suma skaičiuojama nuo fiksuoto dydžio:

• 30 % x 698 Eur = 209,4 Eur už ličio geležies fosfato kaupimo įrenginio kilovatvalandę (kWh) be PVM ir
• 30 % x 576 = 172,8 Eur už ličio jonų kaupimo įrenginio kWh be PVM

Kaupimo įrenginius bus privaloma įsirengti iki 2026 m. kovo 31 d.

Energijos baterijų grąža:

Vietinės elektros gamyba ir kaupimas šių dienų verslą gali išgelbėti nenumatytose situacijose. Jei dėl išorinių trukdžių netikėtai sustotų elektros tiekimas, turėdamas savo sukauptą elektros energiją, verslas išvengtų nuostolių ir galėtų tęsti kasdienę veiklą. Tuo pačiu, energijos baterijos vis dažniau tampa dar viena uždarbio galimybe, kai už savo pagamintą ir nepanaudotą elektros energiją verslas atgauna bene didžiausią kainą biržoje. 

Ar energijos kaupikliai atsipirks, galima apskaičiuoti remiantis įvairiais scenarijais, visgi vienas populiariausių yra „baterijos arbitražas“. Šis modelis reiškia, kad baterijos veikimas yra paremtas elektros biržos kainų svyravimais: kai elektros kaina yra žemiausia – baterija įsikrauna, o sukauptą energiją yra galimybė panaudoti ar parduoti tik tada, kai kaina jau pakyla.  

„Paskutinius keletą mėnesių, analizuodami elektros kainų pokyčius Lietuvoje, pastebėjome, kad elektros kaina yra ant žemiausios ribos tik dvi valandas per parą – beveik visada tai būna naktis arba vidurdienis. Pagal mūsų analizę, jei įkrausime energijos kaupiklį du kartus per 24 valandas būtent tada, kai kaina žemiausia, vidutiniškai, galime susigrąžinti po daugiau nei 10 centų už kiekvieną kilovatvalandę. Tokiu atveju, vien dėl biržos kainų skirtumo, energijos kaupiklis gali būti finansiškai naudingas, net jei ir neturi jokių papildomų funkcijų. 

Žinoma, kartais verslams elektros kainos gali skirtis priklausomai nuo specifinių sutarties su tiekėju sąlygų ar net nuo suvartojamos elektros kiekio. Visgi, jei kiekvienas verslas energiją kaups per pigiausias valandas, o ją vartos tik kainai padidėjus, tai padės jiems stipriai sumažinti savo energetines sąnaudas bei sutaupyti“, – teigia „VEESLA Energy“ vadovas Evaldas Jakubavičius.

Baterijos atsiperkamumas gali priklausyti ir nuo kitų veiksnių: įkrovimo ciklų skaičiaus, tinkamai parinktos kaupiklio talpos, naudojamos automatinio valdymo sistemos bei galimybės optimizuoti energijos suvartojimą pagal biržos kainas, oro sąlygas ir kitus svarbius parametrus.

Sužinokite, kaip energijos kaupikliai gali pasitarnauti jūsų verslui. Susisiekite info@veesla.lt , kad paruoštume individualiai pritaikytą pasiūlymą.