Saulės elektrinė su kaupikliu

Augant elektros energijos kainų svyravimams, verslas vis dažniau ieško sprendimų, kurie padėtų efektyviau valdyti energijos kaštus ir užtikrinti didesnį veiklos stabilumą. Investicija į saulės elektrinę tampa ne tik būdu sumažinti priklausomybę nuo elektros rinkos pokyčių, bet ir ilgalaikiu sprendimu, kuriančiu vertę įmonei.

Vienas tokių projektų įgyvendintas Kaišiadorių rajone, Pentiškėse, kur „VEESLA Energy“ įrengė saulės elektrinę įmonei „Baumano padėklai“. Ant gamyklos šlaitinio stogo sumontuota 197,1 kW galios saulės elektrinė leidžia efektyviau išnaudoti įmonės infrastruktūrą ir saulės energijos potencialą.

Saulės elektrinė gamyklos stogui – investicija į ilgalaikį sprendimą

Pramonės ir gamybos įmonėms elektros energija yra viena svarbiausių veiklos sąnaudų dalių. Todėl galimybė dalį reikalingos energijos pasigaminti savarankiškai tampa vis aktualesnė.

Įgyvendinant „Baumano padėklų“ projektą, ant gamyklos stogo buvo sumontuoti 438 saulės moduliai. Bendra sistemos galia siekia 197,1 kW, o efektyvų energijos valdymą užtikrina pažangus „SolaX“ hibridinis inverteris.

Toks sprendimas leidžia verslui ne tik efektyviau panaudoti turimą pastato plotą, bet ir kurti didesnį energetinį savarankiškumą. Įmonės stogas šiuo atveju tampa ne tik pastato konstrukcine dalimi, bet ir papildomu energetiniu ištekliumi.

Technologijos, padedančios valdyti energijos srautus

Saulės elektrinės efektyvumas priklauso ne tik nuo sumontuotų modulių skaičiaus, bet ir nuo tinkamai parinktų technologinių sprendimų. Šiame projekte panaudotas „SolaX“ hibridinis inverteris, kuris užtikrina efektyvų pagamintos energijos valdymą.

Modernios energijos valdymo technologijos leidžia geriau kontroliuoti energijos panaudojimą ir prisitaikyti prie konkrečių verslo poreikių. Tai ypač aktualu įmonėms, kurių veikla yra susijusi su nuolatiniu elektros energijos vartojimu.

Saulės energija – sprendimas ateičiai

Investicija į atsinaujinančią energetiką šiandien tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu sprendimu. Verslui svarbu turėti daugiau kontrolės savo energijos kaštų atžvilgiu bei mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkos veiksnių.

„Baumano padėklų“ projektas parodo, kaip gamybinės paskirties pastatai gali būti efektyviai pritaikomi energijos gamybai. Tinkamai išnaudotas stogas gali tapti ilgalaikę vertę kuriančiu įmonės turtu.

„VEESLA Energy“ padeda verslui įvertinti saulės elektrinių potencialą ir parinkti sprendimus pagal individualius poreikius – nuo sistemos projektavimo iki profesionalaus įrengimo.

Norite sužinoti, kokį potencialą slepia jūsų įmonės stogas? Susisiekite su „VEESLA Energy“ ir įvertinkite galimybes savo verslui.

📩 energy@veesla.lt
📞 +370 625 58999

Saulės elektrinės dažniausiai įrengiamos ant pastatų stogų, tačiau ne kiekvienas objektas turi pakankamai tinkamo ploto norimai sistemos galiai pasiekti. Tokiais atvejais verta ieškoti papildomų sprendimų, leidžiančių efektyviau panaudoti pastato infrastruktūrą.

Panevėžio prekybos centre „Molas“ „VEESLA Energy“ įgyvendino daugiau nei 1 MW galios saulės elektrinės projektą, kuriame dalis saulės modulių sumontuota ant pastato fasado. Taip vertikalūs pastato paviršiai buvo pritaikyti papildomai elektros energijos gamybai ir tapo bendros energetinės sistemos dalimi.

Vertikalūs saulės moduliai – papildoma galimybė verslui

Kiekvienas komercinis objektas turi individualias galimybes panaudoti saulės energiją. Vertinant būsimos elektrinės projektą svarbu atsižvelgti ne tik į stogo plotą, bet ir į kitus pastato sprendimus.

„Molas“ projekte dalis saulės modulių įrengta ant vertikalios pastato konstrukcijos. Toks sprendimas leidžia išnaudoti papildomus paviršius tais atvejais, kai vien stogo ploto nepakanka norimai elektrinės galiai įrengti.

Vertikalios saulės elektrinės taip pat pasižymi specifinėmis veikimo savybėmis – jų generacija gali būti efektyviai paskirstyta skirtingais metų laikais ir paros metu, priklausomai nuo modulių orientacijos bei konkrečių objekto sąlygų.

Tokie sprendimai ypač aktualūs komerciniams pastatams, kuriuose energijos poreikis yra nuolatinis, o kiekvienas papildomas galimas energijos gamybos plotas gali turėti reikšmės bendram sistemos efektyvumui. Todėl projektuojant saulės elektrinę svarbu įvertinti visą objekto potencialą, o ne apsiriboti tik įprastais sprendimais.

Energijos gamyba ten, kur ji suvartojama

Verslui svarbu ne tik pagaminti elektros energiją, bet ir kuo efektyviau ją panaudoti. Kai saulės elektrinė įrengiama objekte, kuriame vyksta nuolatinis energijos vartojimas, pagaminta energija gali būti naudojama vietoje.

Prekybos centro „Molas“ projekte saulės elektrinė tapo integruotu energetiniu sprendimu, padedančiu efektyviau valdyti elektros energijos poreikius ir mažinti priklausomybę nuo išorinių energijos rinkos pokyčių.

Kodėl svarbus individualus saulės elektrinės projektavimas?

Kiekvienas pastatas yra skirtingas – skiriasi jo architektūra, energijos vartojimo įpročiai ir galimybės įrengti saulės modulius. Todėl nėra vieno universalaus sprendimo, kuris būtų tinkamiausias visiems objektams.

Vienais atvejais efektyviausias pasirinkimas gali būti stogo saulės elektrinė, kitais – papildomas fasado ar kitų konstrukcijų panaudojimas. Profesionalus objekto įvertinimas leidžia pasirinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka konkretaus verslo poreikius.

Toks požiūris leidžia išvengti standartinių sprendimų taikymo ten, kur jie nėra optimalūs. Įvertinus pastato orientaciją, konstrukcinius sprendimus ir energijos vartojimo specifiką, galima sukurti efektyvesnę bei konkrečiam objektui pritaikytą sistemą.

Saulės energetika – ilgalaikė investicija į verslo ateitį

Augant energijos efektyvumo svarbai, įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip savo infrastruktūrą panaudoti tvariau ir racionaliau. Pastato stogas ar fasadas gali tapti ne tik konstrukciniu elementu, bet ir papildoma galimybe gaminti atsinaujinančią energiją.

Prekybos centro „Molas“ projektas parodo, kad nestandartiniai sprendimai gali padėti verslui efektyviau išnaudoti saulės energetikos galimybes.

„VEESLA Energy“ įvertina kiekvieno objekto potencialą ir padeda pasirinkti efektyviausią saulės elektrinės sprendimą.

Svarstote apie saulės elektrinę savo įmonei? Susisiekite – įvertinsime jūsų objekto galimybes.

📩 energy@veesla.lt
📞 +370 625 58999

Saulės elektrinė verslui – ilgalaikė investicija, todėl prieš ją įrengiant svarbu pasirinkti ne tik tinkamą galią, bet ir optimalų montavimo būdą. Šiandien saulės moduliai gali būti montuojami ant pastato stogo, ant žemės arba ant fasado.

Kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir pritaikymo galimybių. Tinkamai pasirinktas saulės elektrinės įrengimo būdas leidžia efektyviai išnaudoti turimą erdvę, pagaminti daugiau elektros energijos ir užtikrinti didesnę investicijos grąžą.

Saulės elektrinės ant stogo – populiariausias pasirinkimas verslui

Saulės elektrinės ant stogo yra vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų tiek individualiuose namuose, tiek komerciniuose, gamybiniuose ar sandėliavimo objektuose. Šiuo atveju panaudojamas jau esamas pastato plotas, kuris dažniausiai nėra naudojamas kitoms reikmėms.

Šiuolaikinės montavimo sistemos leidžia įrengti saulės modulius ant įvairių tipų stogų – tiek plokščių, tiek šlaitinių. Vis dėlto prieš projektavimą būtina įvertinti stogo būklę, konstrukcijos galimybes, orientaciją bei galimus šešėlius.

Pagrindiniai saulės elektrinės ant stogo privalumai:

• nereikia papildomo žemės sklypo;

• efektyviai išnaudojamas jau turimas pastato plotas;

• dažniausiai reikalingos mažesnės papildomos infrastruktūros sąnaudos;

• tinkamas sprendimas daugeliui gyvenamųjų ir komercinių pastatų.

Šis variantas dažniausiai pasirenkamas tada, kai stogas yra pakankamo ploto, tinkamos būklės ir leidžia sumontuoti reikiamą elektrinės galią.

Ant žeminės saulės elektrinės – lankstus sprendimas didesniems poreikiams

Kai pastato stogas nėra tinkamas saulės elektrinei, jo plotas per mažas arba konstrukcija negali būti papildomai apkrauta, alternatyva tampa antžeminė saulės elektrinė.

Tokiu atveju saulės moduliai montuojami ant specialių konstrukcijų, įrengtų žemėje. Toks sprendimas suteikia daugiau laisvės projektuojant sistemą – galima optimaliai parinkti modulių kryptį ir pasvirimo kampą pagal konkretaus objekto sąlygas.

Antžeminės saulės elektrinės dažnai pasirenkamos įmonėse, ūkiuose ir kituose objektuose, kuriuose sunaudojama daug elektros energijos bei yra pakankamai laisvos teritorijos.

Pagrindiniai antžeminių saulės elektrinių privalumai:

• daugiau galimybių optimizuoti modulių orientaciją;

• patogesnė modulių priežiūra ir valymas;

• paprastesnis sistemos galios didinimas ateityje;

• neapkraunamos pastato konstrukcijos.

Renkantis antžeminę elektrinę svarbu įvertinti ne tik turimą plotą, bet ir sklypo reljefą, šešėlius bei galimus aplinkos pokyčius ateityje. Pavyzdžiui, šalia atsiradę medžiai ar nauji statiniai gali sumažinti saulės modulių efektyvumą.

Fasadinės saulės elektrinės – papildoma galimybė verslo objektams

Fasadinės saulės elektrinės tampa vis aktualesniu sprendimu komerciniuose ir gamybiniuose pastatuose, kuriuose stogo plotas jau išnaudotas arba jo nepakanka planuojamai elektrinės galiai.

Šiuo atveju saulės moduliai montuojami ant pastato sienų, panaudojant vertikalius paviršius, kurie iki šiol neturėjo energetinės paskirties. Tai leidžia padidinti bendrą elektros gamybą neužimant papildomo žemės ploto.

Vertikalus modulių montavimas turi ir specifinių privalumų. Tokios sistemos gali efektyviai gaminti elektros energiją rytais ir vakarais, kai saulė yra žemiau horizonte. Be to, ant vertikalių paviršių paprastai mažiau kaupiasi sniegas, todėl žiemos laikotarpiu elektros gamyba gali būti stabilesnė.

Pagrindiniai fasadinių saulės elektrinių privalumai:

• panaudojami iki tol nenaudoti pastato paviršiai;

• galima padidinti bendrą elektrinės galią neišplečiant stogo sistemos;

• mažesnė sniego kaupimosi tikimybė;

• elektros gamyba gali būti tolygesnė skirtingu paros metu.

Vieną tokių sprendimų VEESLA Energy įgyvendino Panevėžio prekybos centre „Molas“. Daugiau kaip 1 MW galios saulės elektrinės projekte dalis modulių buvo sumontuota ant pastato fasado, taip maksimaliai išnaudojant objekto galimybes.

Kurį saulės elektrinės sprendimą rinktis?

Universalaus atsakymo nėra – kiekvienas objektas turi būti vertinamas individualiai.

Jeigu pastatas turi pakankamai tinkamo stogo ploto, dažniausiai racionaliausias pasirinkimas yra saulės elektrinė ant stogo.

Jeigu stogas nėra tinkamas arba planuojama įrengti didesnės galios sistemą, verta apsvarstyti antžeminę saulės elektrinę.

Jeigu stogo plotas jau maksimaliai išnaudotas, tačiau pastatas turi tinkamus fasadus, papildomą elektros gamybą gali užtikrinti fasadinė saulės elektrinė.

Praktikoje vis dažniau pasirenkami ir kombinuoti sprendimai, kai viename objekte derinamos kelios elektrinės rūšys. Tai leidžia maksimaliai panaudoti turimą plotą ir padidinti pagaminamos elektros energijos kiekį.

Profesionalus projektavimas – efektyvios saulės elektrinės pagrindas

Saulės elektrinės efektyvumą lemia ne tik naudojamų modulių galia. Ne mažiau svarbu įvertinti pastato orientaciją, šešėliavimo riziką, konstrukcijų galimybes, elektros vartojimo įpročius bei ateities poreikius.

Todėl kiekvienas projektas turėtų prasidėti nuo išsamios objekto analizės. Tinkamai suprojektuota sistema leidžia efektyviau išnaudoti saulės energiją, sumažinti elektros energijos išlaidas ir užtikrinti didesnę ilgalaikę naudą.

VEESLA Energy specialistai įvertina kiekvieno objekto situaciją ir parenka sprendimą, kuris geriausiai atitinka verslo poreikius – nes tinkamai pasirinktas saulės elektrinės tipas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant maksimalios investicijos grąžos.

Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje tapo vienu populiariausių sprendimų siekiant sumažinti elektros išlaidas ir padidinti energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto 2026 metais pasikeitus valstybės paramos tvarkai dalis gyventojų ėmė svarstyti, ar investicija vis dar išlieka tokia pat patraukli kaip anksčiau.

Nors viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie sumažėjusį paramos intensyvumą, VEESLA vadovas Dominykas Katilius interviu Delfi pabrėžia, kad vertinant visą situaciją svarbu atsižvelgti ne tik į kompensacijos dydį, bet ir į gerokai sumažėjusias saulės elektrinių įrengimo kainas. Būtent todėl daugeliu atvejų investicija šiandien gali atsipirkti net greičiau nei prieš kelerius metus.

Mažesnė parama nereiškia mažesnės naudos

Vienas didžiausių šių metų pokyčių – valstybės parama dabar taikoma iki 7 kW galios saulės elektrinėms, kai anksčiau dauguma gyventojų rinkdavosi 10 kW sistemas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investuoti tapo mažiau naudinga, tačiau reali situacija yra sudėtingesnė.

Per pastaruosius septynerius metus saulės elektrinių įrangos kainos ženkliai sumažėjo. Anksčiau 10 kW elektrinės įrengimas galėjo kainuoti apie 14 tūkst. eurų, o šiandien analogiškos sistemos įrengimo kaina yra gerokai mažesnė. Dėl to net ir mažesnė valstybės kompensacija vis dar reikšmingai prisideda prie investicijos atsipirkimo.

Svarbiausia vertinti ne vien paramos dydį, o galutinę investicijos kainą ir laiką, per kurį ji atsiperka.

Nauja paramos tvarka supaprastino procesą

Keitėsi ne tik paramos dydis, bet ir jos administravimo tvarka.

Anksčiau gyventojai pirmiausia turėdavo sulaukti APVA kvietimo, rezervuoti finansavimą ir tik tuomet pradėti elektrinės įrengimą. Toks procesas dažnai užtrukdavo ir stabdydavo projektų įgyvendinimą.

Dabar tvarka paprastesnė – pirmiausia įsirengiama saulės elektrinė, o vėliau, paskelbus kvietimą, teikiama paraiška kompensacijai gauti.

Nors pradžioje toks modelis sukėlė nemažai klausimų, rinka prie jo greitai prisitaikė. Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis išliko didelis, o tinkamų stogų ir sklypų Lietuvoje vis dar netrūksta.

Atsipirkimas gali būti greitesnis, nei tikimasi

Vienas dažniausių klausimų – per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė.

Vieno universalaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo elektros suvartojimo, elektrinės galios, pasirinktos įrangos ir valstybės paramos. Vis dėlto VEESLA ekspertai pastebi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis kai kuriems namų ūkiams investicija gali atsipirkti vos per dvejus metus.

Ypač gerus rezultatus pasiekia tie vartotojai, kurių elektrinės galia tiksliai pritaikyta realiam elektros poreikiui. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja vengti universalių sprendimų ir kiekvieną projektą vertinti individualiai.

Kodėl nereikėtų rinktis vien pigiausio pasiūlymo?

Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, todėl vien mažiausia kaina neturėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus.

Rinkoje netrūksta naujų įmonių, kurios siūlo itin žemas kainas, tačiau ne visada gali užtikrinti ilgalaikį aptarnavimą ar garantinius įsipareigojimus. Jei po kelerių metų prireikia techninės pagalbos, gali paaiškėti, kad rangovas veiklos jau nebevykdo.

Dėl šios priežasties verta atkreipti dėmesį į įmonės patirtį, naudojamą įrangą, gamintojų garantijas ir įdiegtų projektų skaičių.

Lygiai taip pat nereikėtų aklai vadovautis kaimynų rekomendacijomis. Kiekvienas pastatas yra skirtingas – skiriasi elektros suvartojimas, stogo orientacija, šešėliavimas ir ESO suteikiamos prijungimo sąlygos. Todėl kiekvienam objektui reikalingas individualus sprendimas.

Profesionalus projektavimas lemia elektrinės efektyvumą

Šiuolaikinės saulės elektrinės projektuojamos gerokai tiksliau nei anksčiau.

Projektavimo procesas prasideda objekto apžiūra, kurios metu vertinamas stogas, jo konstrukcija, nuolydis, galimi šešėliai ir elektros infrastruktūra. Tam vis dažniau naudojami dronai, leidžiantys surinkti tikslius duomenis.

Remiantis surinkta informacija, projektuotojai parengia 3D elektrinės modelį. Tai leidžia dar prieš montavimo darbus įvertinti, kaip atrodys būsima sistema, ir prireikus pakoreguoti tiek techninius, tiek estetinius sprendimus.

Tik po projekto patvirtinimo pradedami montavimo darbai, o baigus įrengimą pasirūpinama visa dokumentacija, reikalinga APVA paramai gauti.

Energijos kaupikliai tampa vis svarbesne investicijos dalimi

Vis daugiau gyventojų kartu su saulės elektrine renkasi ir energijos kaupiklius.

Jie leidžia dienos metu pagamintą elektros energiją panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia – ryte arba vakare. Tai ypač aktualu vartotojams, perkantiems elektrą pagal biržos kainą, nes brangiausiomis valandomis galima naudoti anksčiau sukauptą energiją.

Dar didesnę naudą kaupikliai suteikia verslui. Įmonės gali efektyviau valdyti savo energijos srautus, sumažinti elektros pirkimą piko metu ir geriau išnaudoti pačių pagamintą elektros energiją.

Ar dabar tinkamas metas investuoti?

Pasak VEESLA ekspertų, laukimas tikintis dar mažesnių kainų ar didesnės valstybės paramos ne visada yra naudingas sprendimas. Kiekvienas mėnuo be nuosavos saulės elektrinės reiškia didesnes sąskaitas už elektrą ir prarastą galimybę pradėti taupyti.

Nors paramos sąlygos pasikeitė, sumažėjusios įrangos kainos, pažengusios technologijos ir efektyvesni projektavimo sprendimai leidžia teigti, kad saulės elektrinės išlieka viena patraukliausių ilgalaikių investicijų tiek individualių namų savininkams, tiek verslui. Svarbiausia – pasirinkti patikimą partnerį, kokybišką įrangą ir sprendimą, pritaikytą konkretiems elektros vartojimo poreikiams.

Įspėjimas: Tai yra teorinis modeliavimas ir diskusinis pavyzdys, o ne finansinis patarimas ar investicinė rekomendacija. Visi skaičiavimai paremti prielaidomis, kurios ateityje gali keistis. Prieš priimdami finansinius sprendimus, įvertinkite savo asmeninę situaciją ir riziką.

Investuojant laisvas lėšas dažnai kyla klausimas – rinktis tradicines finansų rinkas ar investuoti į sprendimus, kurie leidžia kasdien mažinti išlaidas? Vienas dažniausiai minimų investavimo etalonų yra S&P 500 indeksas, tačiau vis daugiau gyventojų ir verslų į saulės elektrinę žiūri ne tik kaip į būdą sumažinti elektros sąskaitas, bet ir kaip į ilgalaikę investiciją.

Kas būtų naudingiau, jei abiem atvejais investuotume vienodą sumą – 6 000 eurų?

Investicija į S&P 500

S&P 500 indeksas apima 500 didžiausių JAV bendrovių akcijas ir ilgą laiką laikomas vienu populiariausių pasyvaus investavimo instrumentų pasaulyje.

Istoriškai šio indekso vidutinė metinė grąža siekia apie 10 %, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra garantuotas rezultatas. Finansų rinkose investicijų vertė nuolat svyruoja – vienais metais grąža gali būti gerokai didesnė, kitais investuotojai gali patirti ir nuostolių.

Jeigu skaičiuotume pagal istorinę vidutinę maždaug 10 % metinę grąžą, 6 000 eurų investicija po penkerių metų teoriškai galėtų išaugti iki maždaug 9 663 eurų.

Tai reiškia apie 3 663 eurų prieaugį per penkerių metų laikotarpį.

O ką rodo saulės elektrinės skaičiai?

Palyginimui galima įvertinti analogiškos vertės investiciją į 10 kW saulės elektrinę su hibridiniu inverteriu.

Skaičiavimuose daromos šios prielaidos:

• investicijos suma – 6 000 €;

• elektros energijos kaina – 0,25 €/kWh;

• ESO pasinaudojimo tinklais („pasaugojimo“) mokestis – 0,0726 €/kWh;

• 30 % pagamintos elektros suvartojama iš karto;

• 70 % energijos perduodama į tinklą ir vėliau susigrąžinama.

Palankiomis sąlygomis Lietuvoje 10 kW saulės elektrinė per metus gali pagaminti apie 10 000 kWh elektros energijos.

Pagal šias prielaidas metinė finansinė nauda siekia apie 1 992 eurus.

Per penkerius metus sutaupoma beveik 10 000 eurų, todėl bendra investicijos sukurta finansinė nauda gali siekti apie 15 960 eurų, įskaičiuojant pradinę investiciją.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra orientacinis skaičiavimas. Faktinis rezultatas priklauso nuo konkretaus objekto, stogo orientacijos, modulių krypties, šešėliavimo, elektros vartojimo įpročių, naudojamos įrangos ir faktinių elektros kainų.

Saulės elektrinė – ne tik mažesnės sąskaitos

Nors saulės elektrinės dažnai vertinamos kaip būdas sumažinti mėnesines išlaidas elektrai, iš tiesų jos gali būti laikomos ilgalaike investicija į mažesnius būsimus kaštus.

Skirtingai nei investuojant finansų rinkose, čia grąža sukuriama ne akcijų vertės augimu, o kiekvieną mėnesį sumažėjusiomis elektros sąnaudomis. Kuo daugiau elektros sunaudojama savo reikmėms, tuo didesnė ekonominė nauda.

Be to, elektros energijos kainos ilgalaikėje perspektyvoje išlieka sunkiai prognozuojamos, todėl nuosava elektros gamyba leidžia sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

Kodėl verta iš karto rinktis hibridinį inverterį?

Net jei šiandien energijos kaupiklio neplanuojate, verta pagalvoti apie ateitį.

Hibridinis inverteris leidžia vėliau paprastai integruoti energijos kaupiklį, todėl nereikia keisti pagrindinės sistemos įrangos. Tai gali sumažinti būsimas modernizavimo išlaidas ir suteikia daugiau lankstumo, jei ateityje keisis elektros vartojimo įpročiai ar atsiras poreikis dar efektyviau valdyti pagamintą energiją.

APVA parama dar labiau pagerina investicijos ekonomiką

Papildomos naudos suteikia ir valstybės parama.

2026 metais galiojanti APVA kompensacija gali sumažinti pradinę investiciją iki 1 190 eurų, jei projektas atitinka paramos sąlygas. Tokiu atveju realios gyventojo investicijos tampa dar mažesnės, o atsipirkimo laikotarpis – trumpesnis.

Daugeliu atvejų tinkamai suprojektuota saulės elektrinė gali atsipirkti maždaug per trejus metus, o vėliau dar ilgus metus generuoti finansinę naudą.

Kuri investicija geresnė?

Vieno universalaus atsakymo nėra.

S&P 500 išlieka patraukliu pasirinkimu investuotojams, siekiantiems ilgalaikio kapitalo augimo ir pasirengusiems prisiimti rinkos svyravimo riziką.

Tuo tarpu saulės elektrinė suteikia kitokio pobūdžio grąžą – ji leidžia mažinti kasdienes elektros išlaidas, didina energetinę nepriklausomybę ir padeda apsisaugoti nuo elektros kainų pokyčių. Būtent todėl daugeliui namų ūkių tai tampa ne tik technologiniu sprendimu, bet ir viena racionaliausių ilgalaikių investicijų.

Jei svarstėte apie saulės elektrinę ar elektros energijos kaupiklį, tačiau sprendimą vis atidėliojote, 2026 m. antrasis pusmetis gali būti palankus metas veikti. Nors metų pradžioje dėl itin greitai išdalytos paramos daliai gyventojų kilo abejonių, ar naujų kvietimų dar bus, Energetikos ministerija siunčia pozityvią žinią – planuojami ne tik nauji kvietimai, bet ir didesnis finansavimas.

Kokios paramos galima tikėtis 2026 m. III ketvirtį?

2026 m. saulės energetikai jau skirta daugiau kaip 30 mln. eurų paramos. Birželio pradžioje paskelbus kvietimą saulės elektrinėms, per vieną dieną buvo paskirstyta 13 mln. eurų. Be to, šiemet papildomai skirta daugiau kaip 17 mln. eurų paramos saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių kompleksams, kurių leistina generuoti galia į tinklą siekia iki 1 kW.

Dėl tokio spartaus lėšų paskirstymo dalis rinkos dalyvių suabejojo, ar likusiems metų kvietimams finansavimo pakaks. Tačiau Energetikos ministerija nurodo ieškanti papildomų 27 mln. eurų, kurie būtų skirti gyventojų paramos priemonėms antrąjį 2026 m. pusmetį.

Šiuo metu ministerija taip pat planuoja:

• III ketvirtį paskelbti nutolusių saulės elektrinių paramos kvietimą, kurio biudžetas padidintas nuo 3 mln. iki 4,45 mln. eurų;

• papildomai skirti apie 18 mln. eurų paramos priemonei, skirtai saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių kompleksams su iki 1 kW leistina generuoti galia į tinklą;

• papildomai skirti apie 9 mln. eurų elektros energijos kaupimo įrenginiams.

Tai rodo, kad atsinaujinančios energetikos plėtra ir toliau išlieka viena iš valstybės prioritetinių krypčių, o gyventojų investicijos į saulės elektrines ir elektros energijos kaupimą bus skatinamos ir antrąjį metų pusmetį.

Keičiasi paramos dydžiai

Nors bendras planuojamas finansavimas didėja, šiemet pakoreguotas paramos intensyvumas, siekiant, kad valstybės parama galėtų pasinaudoti daugiau namų ūkių.

Pagrindiniai pokyčiai:

• maksimali remiama saulės elektrinės galia sumažinta nuo 10 iki 7 kW;

• jei pagrindiniai saulės elektrinės komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulių efektyvumas siekia ne mažiau kaip 23 %, skiriama 220,97 Eur už 1 kW įrengtosios galios;

• kitoms saulės elektrinėms taikoma 169,96 Eur už 1 kW įrengtosios galios parama.

Nors vienam projektui skiriama mažesnė dotacija nei ankstesniais metais, valstybės tikslas – sudaryti galimybes parama pasinaudoti didesniam gyventojų skaičiui.

Kodėl verta ruoštis iš anksto?

Pastarųjų metų APVA paramos kvietimai sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo. Tai parodė ir šių metų birželio kvietimas, kai didelė finansavimo dalis buvo paskirstyta vos per vieną dieną.

Saulės elektrinės projektavimas, įrangos parinkimas, montavimas, prijungimas prie ESO ir dokumentų parengimas gali užtrukti ne vieną savaitę ar net kelis mėnesius. Todėl projektą verta planuoti iš anksto, kad paskelbus naują kvietimą būtų galima operatyviai įgyvendinti visus reikalavimus ir pateikti paraišką pagal tuo metu galiojančias APVA sąlygas.

Ką svarbu žinoti prieš įsirengiant elektros energijos kaupiklį?

Jeigu jau turite saulės elektrinę, pirmiausia verta įvertinti inverterio tipą. Jei įrengtas hibridinis inverteris, elektros energijos kaupiklio prijungimas paprastai yra paprastesnis ir ekonomiškesnis. Jei inverteris nėra hibridinis, gali prireikti papildomos įrangos.

Taip pat svarbu rinktis įrangą, atitinkančią visus Europos Sąjungos reikalavimus. Parama taikoma tik CE ženklu pažymėtiems įrenginiams, todėl verta iš anksto įsitikinti, kad pasirinkta sistema atitinka finansavimo sąlygas.

Kaip gali padėti VEESLA?

VEESLA specialistai konsultuoja dar prieš paskelbiant naujus APVA paramos kvietimus – įvertina objekto tinkamumą, padeda pasirinkti optimalią saulės elektrinės ir elektros energijos kaupimo sistemos komplektaciją bei paaiškina paramos reikalavimus. Daugiau: Apva parama saulės elektrinėms 2026.

Toks pasiruošimas leidžia greičiau įgyvendinti projektą ir būti pasirengus pateikti paraišką vos tik prasidėjus naujam kvietimui.

Norite įvertinti savo galimybes ir pasiruošti artimiausiam APVA paramos etapui? Susisiekite su VEESLA Energy komanda – veesla.lt arba info@veesla.lt.

Pildykite užklausą: