Lietuva išgyvena tikrą saulės elektrinių bumą – nuosavas saulės jėgaines įsirengti norinčių gyventojų skaičius auga kaip ant mielių. Toks saulės energetikos populiarumas džiugina verslą. Tačiau nerimą kelia kainų karas, kurio pasekmes jau spėjo pajusti ne vienas vartotojas.
Daugiau nei 18 tūkst. – tokio rekordinio paraiškų kiekio sulaukta šiemet, o jų finansavimo poreikis viršijo valstybės kompensacijoms skirtus 40 mln. eurų. Todėl vasarą planuojama inicijuoti dar vieną kvietimą įsirengti saulės jėgaines namų ūkiuose, kuriam Vyriausybė ketina skirti ne mažiau nei 10 mln. eurų. Toks saulės energetikos populiarumas, kurį neabejotinai augina tiek vis didėjantis visuomenės sąmoningumas, tiek nuolat didinama finansinė valstybės parama, džiugina verslą: klientai rikiuojasi į eilę ir dauguma saulės elektrinių montuotojų darbo turi maždaug pusmečiui į priekį. Tačiau verslininkams nerimą kelia šį ažiotažą rinkoje lydintis aršus kainų karas, kurio pasekmes jau spėjo pajusti ne vienas pigiomis saulės elektrinėmis susiviliojęs vartotojas.
„Sulopyti“ stogai ir „sugadinta“ technika
Pasak žaliųjų technologijų bendrovės VEESLA direktoriaus Dariaus Gražio, Lietuvos rinka tiesiog užtvindyta pigia saulės elektrinių įranga, o verslas dažnai daromas vadovaujantis principu „pigiai perku ir parduodu, o po manęs nors ir tvanas“. Saulės elektrinės jau parduodamos kaip karštos bandelės, net nesivarginant vykti į vietą apžiūrėti objekto.
Liūdniausia, kad dažną vartotoją tai tenkina, nes domisi jis tik kaina ir investicijų atsiperkamumu. „Esam jau ne vieną tokią saulės elektrinę permontavę. Žmonės skambina ir sako, nesvarbu, kiek kainuos, tik gelbėkit, nes stogas dieną naktį pyška poška arba saulės elektrinė gamina tik pusę žadėto elektros energijos kiekio. Ir nors tai – ne mūsų klientai, važiuojame ir tvarkome. Tačiau stebina, kad į namą, stogą, galų gale ir į pačią saulės elektrinę investavę didžiulius pinigus žmonės rizikuoja visa tai sugadinti, lengva ranka rinkdamiesi nepatikimą saulės elektrinių įrangą bei rangovą“, – stebisi D. Gražys. Specialisto teigimu, įsigydami tokią brangią įrangą ir planuodami, kad ji tarnaus virš 25 metų, žmonės tikrai neturėtų rinktis pigiausio varianto, nes pigi elektrinė vėliau gali atsieiti labai brangiai. Pirmiausia ir svarbiausia – moduliai. Jie yra pagrindinė elektrinės dalis ir sudaro pusę visos elektrinės kainos. Jei renkamės pigiausius, yra didelė tikimybė, kad jų gamyboje naudojamos žemės kokybės celės bei kitos medžiagos, didesnė mikroįtrūkimų tikimybė, prastas kontrolės, testavimo procesas, nepatikima rėmo konstrukcija ir izoliacija. Jei pažeistas modulis ima gaminti mažiau elektros, sutrinka ir visos elektrinės darbas, nes visi moduliai sujungti nuosekliai. Atsiradus panašių bėdų, tenka keisti sugedusį modulį ir tuomet paaiškėja, kad rangovas jau prekiauja kito gamintojo produkcija. Įmonė tiesiog atvežė įrangą iš Lenkijos, Čekijos arba Nyderlandų didmenininkų, pardavė, sumontavo, o esant šiandienos nestabiliai ekonominei situacijai galbūt jau ir jo paties neliko.
„Jei iš rikiuotės išeina visi moduliai, galima pakeisti naujais, kad ir kitokiais, tačiau, jei, pavyzdžiui, iš dvidešimties „išdegė“ vienas ar du, rasti atitinkamų modulių yra maža tikimybė, o keičiant kitokiais stogas gali virsti šachmatų lenta, nes skiriasi modulių dydžiai, spalva, struktūra“, – su kokiomis problemomis susiduria pigiomis saulės elektrinėmis susivilioję gyventojai, pasakoja D. Gražys.
Saulės elektrinę laikanti konstrukcija taip pat yra pritaikoma konkretiems moduliams, todėl keičiant modulius tektų keisti ir konstrukciją. Beje, didžioji dalis (apie 85 %) modulių konstrukcijų tvirtinamos prie stogo dangos, paprastai tariant, išgręžiant joje skyles tvirtinimo elementams. Todėl, jei nevilioja skirtingais moduliais „sulopytų“ stogų perspektyva, tenka stogo dangą vėl „gadinti“, tvirtinant prie jos naujos saulės elektrinės konstrukciją.
Oficialus siūlomos įrangos atstovas
Nors skamba ir patriotiškai, Lietuvoje pagaminti saulės elektrinės moduliai, D. Gražio teigimu, iš tiesų yra lietuviški tik tiek, kad surenkami Lietuvoje. Pagrindiniai komponentai yra importuojami, ir didžioji jų dalis yra iš Kinijos. Norint konkuruoti rinkoje, siūlomos ilgos garantijos, kurių pagrįstumu vertėtų suabejoti. Todėl specialistas ragina nesusivilioti patriotiškumo jauku, o pirmiausia pasilyginti siūlomos saulės elektrinės įrangos techninius parametrus, įdiegtas technologines naujoves su pirmaujančiais pasaulio gamintojais.
„Versle dirbu jau daugiau nei du dešimtmečius ir ne kartą stebėjau panašią situaciją, vos tik kildavo nauja kokio nors bumo banga. Ją pasigauti visuomet bando daugybė naujokų – mažų įmonėlių, kurių po tam tikro laiko tiesiog nebelieka, nes jos, pigiai pirkdamos ir pigiai parduodamos, neišgyvena. Dabar matau labai panašią situaciją ir saulės elektrinių rinkoje“, – teigia bendrovės VEESLA vadovas.
Todėl, darant tokias brangias ir ilgalaikes investicijas kaip saulės elektrinių įrengimas, labai svarbu pasirinkti patikimą rangovą, siūlantį ir tikrai kokybišką įrangą, ir kokybišką ilgalaikį aptarnavimą, pradedant projektavimu, įrengimu ir baigiant technine priežiūra, modernizavimo, plėtros galimybe.
Būtent tokia yra bendrovė VEESLA – oficiali pasaulyje lyderiaujančių modulių gamintojo Q CELLS (Vokietija, Pietų Korėja) ir įtampos keitiklių (inverterių) gamintojo FRONIUS (Austrija), krovimo stotelių gamintojo ENEL X (Vokietija) atstovė Lietuvoje.
Tai, pasak D. Gražio, patikimos verslo įmonės su milijardinėmis apyvartomis, patirtimi ir žiniomis, kurios į gamybą, įrangos tobulinimą ir pažangias technologijas nuolat investuoja milžiniškas lėšas. Jų veiklos ilgaamžiškumas ir tęstinumas yra garantas, jog atsiradusias problemas visada bus kam ir kaip išspręsti.
„Mes pasirinkome šiuos gamintojus ir jų produktus todėl, kad galvojame apie savo verslo ateitį ir klientų interesus. Pavyzdžiui, dabar siūlome Q CELLS gaminamus dešimtos kartos modulius, bet turime galimybę pateikti ir penktos kartos modulių. Todėl, sakykim, jei mūsų klientams atsirastų poreikis praplėsti elektrinę ar kažkas atsitiktų moduliams, nebūtų jokių problemų užsisakyti ir kur kas seniau pagamintos įrangos“, – pasakoja D. Gražys.
Ne pavieniai sprendimai, o sistema
Dar didesnis pranašumas yra tas, kad bendrovė siūlo kompleksinius žaliosios energetikos sprendimus iš vienų rankų ir gali klientams patarti, kokius sprendimus vienu ar kitu konkrečiu atveju geriau rinktis, kaip juos tarpusavyje derinti. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno žmogaus poreikius, bendrovė stato elektrines namams ir verslui, šilumos siurblius, elektromobilių krovimo stoteles, akumuliacinius radiatorius, baterijas-energijos kaupimo sistemas ir saugyklas bei individualias vėjo jėgaines. „Įsirengus šilumos siurblį, elektros sąnaudos gerokai padidėja, todėl protingiau pirmiausia įsirengti saulės elektrinę, numatant ir būsimam šilumos siurbliui reikalingos elektros poreikį. Galų gale, jei galvojate ir apie elektromobilį, jam elektra iš saulės elektrinės bus kur kas pigesnė. Todėl ir apie tai reikia pagalvoti ir iš anksto susiplanuoti savo būsimas elektros sąnaudas“, – pataria bendrovės VEESLA komercijos direktorius Rimantas Baliukonis.
Dažnai specialistas sulaukia ir klausimo apie tai, kas geriau: elektrinė ant nuosavo stogo, ant žemės sklypo ar saulės parkuose. Jei žmogus gyvena daugiabutyje, sako VEESLA komercijos direktorius R. Baliukonis, didelio pasirinkimo nėra, nebent jis turi sodybą, kur saulės elektrinę jau gali įrengti ir ant namo stogo, ir pastatyti ant žemės. Tada pagamintą elektros energiją galima naudoti ir sodyboje, ir savo bute.
„Įsigijus saulės parko dalį ir atsiradus didesniam elektros poreikiui, jei parkas jau išparduotas, kitame įsigyti dalies negali, nes tą riboja šiuo metu galiojantys teisės aktai. Kai turi elektrinę ant nuosavo stogo, padidėjus poreikiams ir esant vietos, ją nesunkiai galima pasididinti. Bet apie visa tai reikėtų pagalvoti dar prieš įsirengiant elektrinę. Apsiskaičiuoti būsimus poreikius, pasirinkti atitinkamo galingumo įrangą ar numatyti galimybę tą įrangą plėsti“, – sako R. Baliukonis. Tada išlaidas, mokamas elektros tinklams už saulės elektrinės pagamintos elektros „pasaugojimą“ tinkle, galima gerokai sumažinti, nes savo momentiniams poreikiams bus naudojama dalis pagaminamos elektros.
„Didžiausią naudą iš saulės elektrinės kieme ar ant namo stogo gauname tuomet, kai momentiškai naudojame jos pagamintą elektrą, kuri net nepatenka į tinklą ir papildomai nieko nekainuoja. Tai ir yra pats didžiausias ant nuosavo stogo įrengtos saulės elektrinės privalumas. Kai elektrinė parke, mokestis skaičiuojamas už persiųstą elektros energiją, parkas taip pat turi ir aptarnavimo mokesčius. Todėl, jei yra galimybė, elektrinė ant nuosavo stogo yra geriausias pasirinkimas“, – sako R. Baliukonis, kuriam, įsirengus nuosavą saulės elektrinę, sąskaitas už elektrą pavyko sumažinti iki keturių kartų. Žinoma, maksimali nauda pasiekiama keičiant elektros energijos vartojimo įpročius ir pasitelkiant visus išmanius prietaisus namuose.
Dar vienas šią sistemą papildantis elementas gali būti elektriniai akumuliaciniai radiatoriai LUTCHT LHZ (Vokietija), kurie ne tik naudoja pagaminamą elektrą, bet ir akumuliuoja ją į save, o paskui dar 4–6 valandas ją atiduoda. Didžiulis privalumas tas, kad, pasirinkus tokį sprendimą, nereikia investuoti į vamzdynus, radiatorių sistemas, šildymo įrenginius, ir turime kiekvieno kambario autonominį šildymą. Tereikia pasirinkti galingesnę saulės elektrinę, po kiekvienu langu pasikabinti po akumuliacinį radiatorių, įkišti jo kištuką į lizdą, ir rūpesčius galima pamiršti.
„Sprendimai gali būti labai įvairūs, ir visi jie vienaip ar kitaip geri, išskyrus viena – kai pasirinkimą lemia kaina. Nors pastebime, kad vartojimo kultūra Lietuvoje pamažu gerėja, dar per mažai turime patirties ir pamokų, kurios padėtų suprasti, kad pigiausias variantas, kalbant apie saulės elektrines, tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas“, – apibendrina R. Baliukonis.
