Vis daugiau gyventojų ir verslų Lietuvoje investuoja į saulės elektrines – 2024 m. pradžioje jų šalyje veikė daugiau nei 80 000, o bendra galia viršijo 1 GW (ESO duomenys). Tai rodo augantį susidomėjimą tvariais energijos šaltiniais ir galimybe sumažinti elektros sąnaudas. Saulės elektrinės – tai įrenginiai, paverčiantys saulės energiją elektra naudojant fotovoltinius modulius per įtampos keitiklį. Pagrindinis jų veikimo principas – saulės šviesos pavertimas nuolatine elektros srove, kuri vėliau inverterio pagalba transformuojama į tinkamą naudoti kintamąją srovę. Saulės elektrinės įrengimas šiandien yra prieinamas lengviau nei bet kada anksčiau, tačiau vis dar dažnai keliami klausimai apie jų atsiperkamumą ir įrengimo kaštus. Šiame tekste aptarsime, per kiek laiko atsiperka saulės elektrinės.
Saulės elektrinės atsiperkamumas.
Saulės elektrinės atsiperkamumas yra vienas svarbiausių rodiklių, į kurį atsižvelgia gyventojai ar verslai, svarstantys šią investiciją. Nors tiksliai nustatyti, per kiek laiko saulės elektrinės atsiperka, nėra įmanoma, orientaciniai skaičiavimai leidžia įvertinti šios technologijos ekonominę naudą. Atsiperkamumas priklauso nuo daugelio kintamųjų: elektros energijos kainų svyravimų, metų saulėtumo, individualių elektros vartojimo įpročių, bei galimų valstybės paramų bei įrangos kainos.
Siekiant įvertinti saulės elektrinių atsiperkamumą, pirmiausia reikia žinoti bendrą investicijos sumą. Į saulės elektrinės įrengimą įeina išlaidos už saulės modulius, inverterį, montavimo sistemas, papildomas apsaugos priemones bei darbų atlikimą. Jei diegiama su energijos kaupimo sistema (baterijomis), atsipirkimo terminas gali pailgėti, bet tuo pačiu padidėja savarankiškumas. Vidutinė saulės elektrinės kaina Lietuvoje gyvenamajam namui svyruoja nuo 5000 iki 7000 Eur, priklausomai nuo galingumo ir pasirinktos įrangos kokybės.
Toliau vertinamas vidutinis metinis energijos suvartojimas bei prognozuojama, kiek energijos generuos įrengta saulės elektrinė. Skaičiavimui naudojami istoriniai duomenys apie saulės energiją, saulės kolektorių efektyvumą bei regioninį saulėtumą. Pavyzdžiui, jei elektrinė sugeneruoja apie 4500 kWh per metus, o įprasta kWh kaina siekia 0,25 Eur, metinis sutaupymas gali būti apie 1125 Eur. Tokiu atveju, jei visa sistema kainavo 4500 Eur, atsipirkimo laikotarpis būtų apytiksliai ketveri metai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad saulės elektrinės atsiperkamumas gali būti įvertintas tiek optimistiniu, tiek pesimistiniu scenarijumi. Mažesnis saulėtumas ar augantis vartojimas gali pratęsti atsipirkimo laiką, tuo tarpu didesnė elektros energijos kaina – jį sutrumpinti. Kadangi saulės elektrinės tarnauja 25 ar daugiau metų, net ir ilgesnis atsipirkimo laikotarpis vis tiek reiškia ilgalaikę naudą bei energetinį savarankiškumą.
Vertinant visus šiuos aspektus, saulės elektrinės išlieka viena perspektyviausių investicijų į atsinaujinančią energiją tiek individualiems vartotojams, tiek verslams.
Norint greitesnio atsiperkamumo verta rinktis paramą.
Norint pasiekti greitesnį saulės elektrinės atsiperkamumą, verta pasinaudoti valstybės teikiama APVA parama saulės elektrinėms. Lietuvoje saulės elektrinės įrengimas dažnai yra kompensuojamas Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamomis subsidijomis. Parama gali siekti iki 2 550 Eur už iki 10 kW galios sistemą, priklausomai nuo įrengiamos įrangos tipo – ar su inverteriu, ar be jo.
Ši suma žymiai sumažina bendrą saulės elektrinės kainą, todėl investicija atsiperka greičiau. Pavyzdžiui, jei saulės energija per metus leidžia sutaupyti apie 1 600 Eur, tuomet su paramos pagalba atsipirkimo laikotarpis gali sutrumpėti net trejais metais.
Saulės elektrinių atsiperkamumas labai priklauso nuo gautos paramos, todėl rekomenduojama aktyviai sekti APVA kvietimus ir teikti paraiškas, kol nepasibaigė finansavimas.
